Ar ir jūs, kaip ir aš, atsistoję prieš fotoaparatą, jaučiatės nejaukiai?

Pozuoti prieš objektyvą kai kuriems žmonėms gali būti, švelniai tariant, nejauku.

Aš tai žinau geriau nei bet kas kitas… Tai viena iš priežasčių kodėl aš tapau fotografe. Kurti gražias nuotraukas man patinka, visuomet žavėjausi šia saviraiškos rūšimi, godžiai žvalgydamasi į madų žurnalų fotosesijas. Bet, pora metų pamėginusi kažkiek papozuoti, išmėginusi ir profesionalias asmenukes su distanciniu pulteliu, nusprendžiau pereiti į kitą fotoaparato pusę.
Bet tuo pačiu fotografe nusprendžiau tapti ir todėl, kad labai norėjau padėti žmonėms nugalėti šį nemalonų jausmą. Žinau kaip nejauku yra stovėti prieš fotoaparatą, kai nenori, o reikia. Ir žinau, kad daugelis žmonių virtualaus bendravimo bei verslo pasaulyje be nuotraukų neišsivers. Tai ką daryti? Galiu papasakoti kaip aš pati su tuo susitvarkiau.

Dabar nuoširdžiai tikiu, kad atsipalaiduoti bei gerai jaustis fotografuojantis yra įmanoma. Ir noriu padėti jums, nesvarbu ar fotografuositės pas mane, ar pas kitus fotografus.

Ar ir jūs, atsistoję prieš fotoaparatą, jaučiatės nejaukiai?
Kai esate prieš objektyvą, ar ir jūsų visos baimės ir kompleksai išlenda lauk? Turbūt jos nori žvilgtelti į žvilgančią stiklinę objektyvo akį, bet čia mano teorija. Nesvarbu ar turite socialinę fobiją, nesate patenkinta savo kūno linijomis ar tiesiog nemėgstate dėmesio, atsistojus prieš fotoaparatą, visi šie jausmai bei fobijos sustiprėja. Juk privalote savo kūną bei veidą besąlygiškai patikėti fotografui ir tikėti, kad jis užfiksuos jūsų gerąją pusę, net jei pati jaučiatės negraži. Va šitai man ir keldavo stiprų nesaugumo jausmą – pasitikėti fotografu, kurio nepažystu. Bet su laiku atradau ir teigiamą šios emocijos pusę, žmogus, jausdamasis nejaukiai, nusiima savo asmenybės kaukes ir taip fotografas gali užfiksuoti natūralias emocijas bei realius vidinius žmogaus pojūčius. O tai vertingas dalykas, ypač portretų fotografijoje.

Fotosesijose tai yra įprasta praktika, kad pirmoji fotosesijos dalis yra skirta atsikratyti nerimo bei įtampos, tai yra absoliučiai normalu. Iš patirties, man paprastai prireikia apie 5-15 minučių fotostudijoje padėti žmogui atsipalaiduoti. Tik po to galiu sukurti patrauklias, natūralias nuotraukas, verslo portretus.

Kaip nugalėti nejaukumą?
Jei itin nerimaujate prieš fotosesiją ar turite fotografavimosi fobiją (nemažai mano buvusių klientų ir net dalis dažnai viešumoje šmėžuojančių žmonių, yra apie tai užsiminę), rekomenduoju skirti laiko pažinti savo fotografą. Tai viena iš priežasčių, dėl ko mūsų fotostudijos svetainėje rasite tiek daug informacijos, fotografės bei stilistų asmeninių patirčių bei užkadrinių nuotraukų.

Kaip įveikti fobiją – pažink tai ko bijai.

Būtent todėl mes esame čia su jumis, matomi ir tikri, ir suprantantys kas yra pozavimo fobija. Kiekviena iš mūsų stilistų komandos merginų ją turi, kiekviena su tuo kovojame, vyrams gal šioje srityje lengviau sekasi.

Taigi, esminis dalykas man pačiai buvo – pasistengti pažinti fotografą, kuriam patikėsiu savo nuotraukas. Ieškodavau informacijos internete, kruopščiai peržiūrėdavau fotografo internetinę svetainę, jei tokia būdavo, peržvelgdavau facebooko galerijas, kad suprasčiau kas tai per žmogus bei ko tikėtis fotosesijos metu. Todėl, atvykus į fotosesiją, tai jau nebūdavo PIRMOJI pažintis, būdavo lengva ir juokauti, ir šnekėti ir žinoti ko tikėtis bei ko prašyti. Ir ar papasakoti apie visus tuos dalykus, dėl ko bijau ir kompleksuoju.

Žinau, kad tai pasirodys nelogiška, nes kompleksai bei asmeninės baimės yra tai ko nesinori niekam pasakoti, o ypač žmogui, kuris paskui praleis valandas spoksodamas į tavo trūkumus nuotraukų retušavimo metu. Bet nuoširdumas su fotografu tikrai padės jam atsižvelgti į jūsų baimes. Jūs neįsivaizduojate kaip paprasta kartais yra fotosesijos metu, profesionalaus apšvietimo, tinkamai parinktų rūbų ar korekcinio grimo pagalba užmaskuoti fizinius trūkumus. Tiesiog fotografui reikia apie tai žinoti. Žinau, kad jums jūsų trūkumai gali atrodyti akivaizdūs, bet faktas yra tas, kad kiti žmonės nėra tokie pastabūs ar kritiški kaip jums gali pasirodyti, jei fotografui nepasakysite, kad kompleksuojate dėl per didelės nosies ar apvalių klubų, fotografas gali tai išryškinti kaip unikalią, gražią jūsų kūno dalį. Juk kiekvieno žmogaus skoniai skirtingi.

Netgi jei negalite įvardinti konkrečių trūkumų, kurie jums nepatinka, užtenka fotografui pasakyti – aš sau nepatinku nuotraukose, niekad nesigaunu gerai – to kartais užtenka. Tai žinodamas, geras fotografas pasistengs jums padėti.

Ką daryti jei ir tai nepadeda?
Vienas iš man labiausiai padėjusių patarimų – jei fotosesijos metu sunku pozuoti, nesugalvojate ką daryti ar kur dėti rankas, iš anksto pasiruoškite kažkokių aksesuarų, detalių, daiktų, su kuriais galėsite fotosesijos metu kažką veikti. Tai gali būti stilinga apyrankė ar žiedas, kurį galėsite liesti, švarkelis, į kurio skvernus, baimei sukausčius, galėsite įsikibti, dokumentų aplankas, kavos puodelis, teniso raketė, dviračio padanga, mielas šuniukas, medžio šaka – bet kas, kas atitrauks jūsų mintis nuo pačios fotosesijos bei fotoaparato objektyvo.

Ir pasistenkite fotosesijos metu atsiriboti nuo telefono bei kitų jus lydinčių žmonių, vaikų, tai irgi padės susikaupti ir pasistengti labiau mėgautis procesu.

O jei žvelgiant iš fotografės perspektyvos, man sunkiau fotografuoti žmones, kurie nei truputi nesijaudina, todėl lengvas jauduliukas prieš fotoaparatą man asmeniškai yra tik privalumas.

__________

fotografė Rasa